Dzūkija yra vienas iš Lietuvos etnokultūrinių regionų. Jis apima didžiąją dalį pietrytinės šalies teritorijos.
Šios kelionės tikslas: supažindinti vyresnio amžiaus žmones su Dzūkijos regiono lankytinomis vietomis, skatinti kūrybiškumą, edukacinių, kultūrinių programų metu.
Aplankėme Punios piliakalnį vieną žymiausių ir didžiausių Lietuvoje, kuris turi savitą ir sudėtingą istoriją. Piliakalnį išgarsino nuo seno gyvas padavimas, kad čia, apgultuose Pilėnuose nelygioje kovoje su kryžiuočiais narsiai gynėsi ir tragiškai žuvo visi pilies gynėjai kartu su kunigaikščiu Margiriu, pakeliui užsukome į ,Mistinę piramidę“ Merkinėje, Merkinė – carų, kunigaikščių ir karalių miestas, pasigrožėjome Dzūkijos panorama. Atvykome į Liškiavą, kur mūsų laukė gidė ir surengė Pažintinę ekskursiją po 17 a. bažnyčią, susipažįstant su jos architektūra ir joje esančiomis meno vertybėmis; aplankant bažnyčioje esančius rūsius su išlikusiais XVIII a. vienuolių dominikonų palaikais bei įrengtą 17-20 amžiaus liturginio paveldo ekspoziciją. Druskininkų miesto rekreacinės zonos. Lankėme ir Liškiavos piliakalnį. Liškiavos piliakalnis, dar vadinamas Raganos mūru, Pilies kalnu, įrengtas kairiajame Nemuno krante į pietvakarius nuo miestelio.
Po kelionės pasistiprinti ir dalyvauti edukacijoje vykome į Mikalavo kaimo bendruomenę „Šilaičiai“, ten mus pasitiko su muzika, dainomis ir šokiais, vėliau aprodė savo puikų šiltnamį, kuriame išvydome nepakartojamų spalvų vaizdą, pajutome žolelių aromatą. Galėjome nusiskinti skoningą ir ekologišką pomidorą, išgerti kvapnios arbatos. Vyko edukacija apie vaistažoles, auginamas daržoves ir aišku buvome pamaitinti dzųkiškomis bandomis. . Dzūkiškos bandos – regiono pasididžiavimas. Tarp vietos gyventojų dzūkiškos bandos yra itin mėgstamas patiekalas. Joms kepti reikia ypatingo pasiruošimo ir išmanymo, o svarbiausia – tikros duonkepės krosnies, kūrenamos beržinėmis malkomis. Taip pat ir kantrybės, nes dzūkiškų bulvinių bandų gamybos procesas ilgas Tiesa, dar reikia džiovintų kopūstų lapų ir darbščių šeimininkės rankų.
Buvome netoli Pivašiūnų, todėl suderinę laiką su Klebonu vykome į Pivašiūnų Bažnyčią prie Dievo Motinos paveikslo kur klausimės Klebono Vinco Baublio pasakojimo apie šios Bažnyčios istoriją.
Visą dieną mus lydėjo saulėtas dangus ir gera keliautojų nuotaiką, daug pamatėme, daug aplankėme. Geras oras, gera nuotaika, geri ekskursijų gidai, gerai gera Šnipiškių bendruomenės centre.
Kelionę po Dzūkiją dalinai finansavo SADM pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2022 metų veiksmų plano 1.1.6 priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimą, įgyvendinant bandomąjį modelį, projektas „Kartu mes galime geriau“
